Nuolatinio tobulinimosi (NT) sistema yra taikoma trijose vaikų grupėse – „Pelėdų giria“, „Boružiukai“ ir „Rojaus paukštė“. Ši sistema taikoma nuosekliai, įtraukiant vaikus į tikslų kėlimą, susitarimų kūrimą, savęs ir draugų elgesio stebėjimą bei pasiekimų refleksiją. Kartu su vaikais buvo išsigrynintos svarbiausios sritys, kuriose reikėjo stiprinti įgūdžius: bendravimas ir išklausymas, emocijų valdymas, savarankiškumas kasdienėse situacijose, tvarka, atsakomybė už savo veiksmus bei praktiniai gebėjimai (kirpimas, savitvarka, dalyvavimas veiklose).
„Rojaus paukštės“ grupėje NT taikymas buvo orientuotas į kalbėjimo kultūrą, gebėjimą išklausyti kitą, konfliktų sprendimą be fizinio kontakto bei smulkiosios motorikos ugdymą per karpymą žirklėmis. Naudojant žaislinį mikrofoną, vaikai išmoko kalbėti paeiliui, labiau susikaupti veiklų metu, mažiau trukdyti draugams. Karpymas žirklėmis tapo vaikams patraukliu ir motyvuojančiu tikslu – jie patys noriai renkasi priemones, atsakingai jomis naudojasi ir pasirūpina, kad būtų saugiai padėtos į vietą. Emocijų valdymas dar išlieka iššūkiu, tačiau vaikai vis dažniau kreipiasi į mokytoją, geba įvardinti, kas nutiko ir kaip jaučiasi.
„Pelėdų girios“ grupėje NT sistema buvo pradėta nuo bendrų grupės susitarimų kūrimo ir keturių pagrindinių tikslų: taisyklingo rankų plovimo, tvarkingo elgesio valgykloje, žaislų tvarkymo po žaidimų bei aktyvaus dalyvavimo rytinėje mankštoje. Taikant NT metodiką pastebėta, kad vaikai tapo atidesni ne tik savo, bet ir draugų elgesiui, pradėjo vieni kitiems padėti ir draugiškai priminti apie susitarimus. Pagerėjo jų savarankiškumas, atsakomybė už švarą ir tvarką, sustiprėjo susikaupimas kasdienėse veiklose. Vaikai taip pat aktyviau įsitraukia į užduotis, tvarkingai susitvarko savo darbo vietas, stiprina kirpimo ir meninės raiškos įgūdžius, o jų pasiekimai tampa aiškiau matomi ir fiksuojami.
„Boružiukų“ grupėje NT sistema taikoma palaipsniui, formuojant grupės misiją, tikslus ir susitarimus. Vaikai, padedami „boružiukų“, mokosi įsivertinti savo elgesį ir pasiekimus, suprasti, kad kiekvienas jų žingsnis prisideda prie asmeninės pažangos. Tai skatina vaikus labiau pastebėti save, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir džiaugtis net mažais pasiekimais.
Apibendrinant galima teigti, kad taikant NT sistemą visose trijose grupėse pastebėti ryškūs teigiami pokyčiai vaikų elgesyje, savarankiškume ir bendravime. Vaikai tapo labiau susikaupę, atsakingesni, geriau laikosi susitarimų, dažniau sprendžia situacijas žodžiais, o ne impulsyviais veiksmais. Jie drąsiau išsako savo emocijas, dažniau kreipiasi pagalbos, geriau supranta savo ir kitų jausmus. Sustiprėjo jų motyvacija dalyvauti veiklose, didėjo pasitikėjimas savimi ir noras tobulėti.
Lyginant su situacija prieš NT sistemos taikymą, anksčiau daugiau dėmesio buvo skiriama bendrai grupės veiklai, o individuali vaikų pažanga ne visada buvo kryptingai stebima ir fiksuojama. Dabar vaikų pasiekimai yra aiškiau matomi, pamatuojami ir sąmoningai ugdomi. NT sistema padėjo ugdymo procesą padaryti labiau orientuotą į vaiką, jo individualius gebėjimus, poreikius ir augimą, o vaikų asmeninė pažanga tapo nuosekli, apgalvota ir tikslinga.
Ikimokyklinio ugdymo mokytojos taikančios NT: Oksana Čepienė. Audronė Žalienė, Agnė Krušinskienė
Programų koordinatorė Indrė Biliūnienė
